Asta Bitinaitė

Prie Joninių laužo į Pajiešmenių parką tradiciškai visi kviečiami, kaip ir priklauso, birželio 23-iosios vakare kartu švęsti Rasos šventės, nepaisant lietaus ir žvarboko oro. Juk tam ir yra skėčiai ir šiltesni drabužiai.

O šventės rengėjai – Pajiešmenių bendruomenė ir būrys jos pagalbininkų – pirmiausia stengėsi sukurti ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties nuotaiką.

Daug žibintų ir deglų

Daugiau kaip parą Pajiešmenių parke liepsnojo septynių metrų aukščio stebulė, apjuosta dvylikos metrų ąžuolo vainiku. Vidunaktį deglai nušvietė ir lieptą, ir takelius, kuriais galima jaukiai pasivaikščioti, prisėsti ant suoliuko. Aplinkui žolytė nupjauta, parkas nušienautas.

Kas norėjo, kūrė savo žibintą, pynė Joninių vainikus. Vidurnaktį vainikėliai buvo plukdomi, o spalvoti žibintai nušvietė kelią link paparčio žiedo. Nespėję sušlapti žibintai kilo į dangų, degė didžiulis Joninių laužas.

Pajiešmenių virtuvėje buvo galima paskanauti šašlykų, kiaušinienės, giros, alaus… Pajiešmeniečiai ir svečiai pasiplaukiojo valtele, dviračiu, mažieji jodinėjo poniu…

Kol žmonės renkasi į Joninių šventę, parke vyksta sporto varžybos, kuriose teisėjauja Paulius Varžinskas. Sportininkus apdovanoja  Krinčino seniūnas Remigijus Jonušis.

Krinčino seniūnija taip pat pasirūpino iš Saločių atgabenti sceną.

Programą pradėjo Pajiešmenių pagrindinės mokyklos folkloro ansamblis „Jiešmenėlis“, dainavo pajiešmeniečių moterų ansamblis, pasirodymą paįvairino labai nuotaikingas linijinių šokių kolektyvas, vadovaujamas Nidos Sakalauskienės.

Orkestras buvo susibūręs maždaug prieš 40 metų

Bene smalsiausia buvo pamatyti Pajiešmenių kaimo pučiamųjų orkestro debiutą. Scenoje – trylika muzikantų: vaikų ir suaugusiųjų, pasipuošusių vienodais  kostiumais. Taigi – tikri orkestrantai.

Platus vadovo Vytauto Bičkausko mostas – ir Pajiešmenių parke nuvilnija pirmosios pučiamųjų orkestro melodijos. Tiesa, patys  muzikantai jį kukliai vadina  tik orkestrėliu.

Maždaug prieš keturi dešimtmečius Pajiešmeniuose jau buvo susibūręs pučiamųjų orkestras, vadovaujamas dabar Pasvalyje gyvenančio Vlado Bružo. Tai scenoje prisiminė jo muzikantai pajiešmeniečiai Manfredas Rodžius bei Povilas Baronas.

Dabar naujame Pajiešmenių orkestre groja Povilo barono sūnus Audrius ir anūkė Ieva. O kas nepažįsta Manfredo Rodžiaus anūkės – net televizijoje išgarsėjusios būgnininkės Erikos.

Pajiešmenių pučiamųjų orkestras tris mėnesius rimtai repetavo po keturias valandas porą kartų per savaitę, o prieš koncertą beveik kasdien. Patys muzikantai iš Pasvalio atsiveža savo vadovą Vytautą Bičkauską, mielai sutikusį geranoriškai padėti.

Beje, keli Pajiešmenių vaikai pradėjo lankyti Pasvalio muzikos mokyklą. Kurioje mokosi groti pučiamaisiais instrumentais.

Įkvėpė muzikantai iš Norvegijos

Kaip pajiešmeniečiai sugalvojo savo kaime vėl suburti pučiamųjų orkestrą? Istorija , pasirodo, ilgoka ir šiam įvykiui teko nemažai ruoštis.

Viskas prasidėjo, galima sakyti, nuo to, kai pajiešmeniečiai Audrius Baronas ir Gediminas Andrašūnas Pasvalyje išgirdo iš Norvegijos atvykusio pučiamųjų orkestro, vadovaujamo  buvusio pasvaliečio Sauliaus Trepekūno, Koncertą.

Audrius gėrėjosi orkestru, svarstė, kad ir Pajiešmeniuose būtų gražu tokį turėti. Tuoj išsikalbėjo su Saulium Trepekūnu, kuris entuziastingai pritarė pajiešmeniečių idėjai. Ir nemažai prisidėjo – jo rūpesčiu iš Norvegijos atkeliavo orkestro muzikantų kostiumai, taip pat pajiešmeniečiai gavo instrumentų. Jų įsigijo ir Lietuvoje.

Pajiešmenių kaimo pučiamųjų orkestro pastangas per Jonines vainikavo jo debiutas. Po koncerto Janina ir Jonų sveikinimus lydėjo šio orkestro atliekamas tušas. Ąžuolo vainikai buvo skirti dviem Janinos ir bene dešimčiai Jonų.

Šventės vedėjas buvo iš Kauno atvykęs pajiešmenietis Aivaras Gikys, internete sukūręs ir Pajiešmenių bendruomenės puslapį.

Apskritai, daug pajiešmeniečių iš didmiesčių suvažiuoja į savo jaukų kaimą – ir studentų, ir jau dirbančių. Čia gyvenantiems labai smagu, kad kraštiečiai dalyvauja ir paremia Pajiešmeniuose rengiamas šventes, pataria, siūlo, pageidauja, ką dar būtų galima patobulinti.

Pajiešmenių bendruomenė padėkojo Joninių šventę padėjusiai surengti Krinčino seniūnijai, verslininkams ir asmeniškai visiems prisidėjusiems žmonėms.

Straipsnis publikuotas laikraštyje „Darbas“, 2010 m. liepos 1d. Nr. 72(8596)

Jūsų komentaras