Vida Tavorienė, „Valstiečių laikraštis“/ 2008m.

Pasvalio rajone, prie Jiešmens upės, įsikūrusi Pajiešmenių gyvenvietė bendruomenės pastangomis tapo viena gražiausiai tvarkomų Šiaurės Lietuvoje. Pajiešmeniai buvo kadaise garsėjusio Naradavos sodininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Su sodininkyste, reikalaujančia meilės gamtai, vienaip ar kitaip susiję daugelis šio didelio kaimo gyventojų.

Tad nenuostabu, jog Pajiešmeniai – viena gražiausiai besitvarkančių Šiaurės Lietuvos gyvenviečių. Savo pasididžiavimą – buvusio dvaro parką – išmoningai prižiūrintys pajiešmeniečiai šiemet sulaukė ir Panevėžio apskrities vadovų įvertinimo.

„Tvarkomės ne dėl apdovanojimų. Mūsų kaimas įsikūręs buvusio dvaro vietoje, todėl privalome išsaugoti paveldą. Be to, manome, kad žmogus, gyvendamas gražioje ir jaukioje aplinkoje, kitaip, pozityviau mąsto bei elgiasi“, – teigia Pajiešmenių kaimo bendruomenės tarybos narys Gediminas Andrašūnas.

Pajiešmeniečiai į bendruomenę susibūrė maždaug prieš septynerius metus. Tuomet žmonių iniciatyva buvo atnaujintas kabamasis pėsčiųjų tiltas per Jiešmenį, dar vadinamas „beždžionių tiltu“. Suremontuotas tiltas buvo pašventintas, surengta graži šventė. Tilto atnaujinimas tapo bendruomenės kūrimosi pradžia.

Sutvarkė dvaro parką

„Tvarkytis pradėjome nuo buvusio dvaro parko, kuris buvo labai apleistas, apaugęs. Kad nesudarkytume valstybės saugomo gamtos paminklo, kreipėmės į specialistus. Parkų tyrinėtojas Kęstutis Labanauskas džiaugėsi mūsų iniciatyvomis ir geranoriškai mums patarė, konsultavo“, – pasakojo G.Andrašūnas. Kaimo žmonėms teko daug paplušėti, kol iškirto visus šabakštynus, sutrūnijusius senus medžius, pasodino naujos augmenijos, sutvarkė upės pakrantes, įrengė paplūdimį.

„Iš šios vietos prieš penkerius metus kito upės kranto nebūtume išvydę – viskas čia buvo užžėlę“, – didžiuodamasis rodo sutvarkytą pakrantę pajiešmenietis.

G.Andrašūnas puikiai išmano, kas auga dideliame, septynių hektarų ploto parke. „Čia vyrauja vietiniai medžiai, pasodintos eglių ir liepų alėjos, pušų nedaug. Labai įdomios trys Veimuto pušys, kurios ypač gražiai atrodo apsnigtos. Išlikęs vienas europinis maumedis“, – parką aprodė vyras.

Prie išlikusio ir pamažu tvarkomo pagrindinio nedidelio dvaro pastato pajiešmenietis parodė puošniuosius vikmedžius. „Ir sunykus dvarams dvarvietėse pagal šiuos medžius galima atsekti, kur buvo dvaro rūmai. Paprastai puošnieji vikmedžiai, kaip ir kaštonai, buvo sodinami prie centrinių pastatų“, – aiškino į parkų meno subtilumus įsigilinęs G.Andrašūnas. Kaimo bendruomenė stengiasi ne tik prižiūrėti, bet ir atnaujinti parką, tačiau ketindami jame sodinti ką nors naujo, bendruomenės nariai klausia parkotyrininko patarimų.

Kaimas išsiskiria fontanais

Išlikęs pagrindinis baronų fon Ropų dvaro pastatas dabar priklauso privatiems asmenims. Dviejų aukštų raudonų plytų dvaro rūmai po truputį remontuojami. Dar išlikę tvartai, svirnas. Nors ant upės kranto esantis pastatas privatus, čia vyksta įvairūs kaimo bendruomenės renginiai. Praėjusiais metais čia buvo įrengta keramikės Jolantos Kvašytės sukurta prakartėlė.

Specialistai tvirtina, kad prie dvaro sovietmečiu įsikūrus gyvenvietei nebuvo sudarkyta dvaro bei parko struktūra. „Kai kurie pastatai kaip svetimkūniai įterpti į parko teritoriją, tačiau dvaro rūmai nebuvo užstatyti. Sovietmečiu ir parkas buvo gerai prižiūrimas. Buvęs tarybinio ūkio direktorius netgi buvo pasamdęs specialistą, kuris rūpinosi parku. Tuo vietos ūkis skyrėsi nuo daugelio kitų tarybinių ūkių, kurie jų teritorijoje buvusius dvarus paprasčiausiai suniokojo“, – pasakojo G.Andrašūnas.

Pajiešmeniečiai sako, kad jų kaimas dar išsiskiria fontanais. Pajiešmeniai turbūt yra vienintelė Lietuvoje gyvenvietė, kurioje įrengti net trys fontanai. Tiesa, iš jų veikia tik vienas.

Saugo legendinį ąžuolą

Kaimo bendruomenė didžiuojasi ir senu, legendomis apipintu ąžuolu. Pasakojama, kad Pajiešmenių dvaro savininkas Vilius fon Ropas buvęs piktas. Kai į dvarą suvažiuodavo svečių, jis liepdavęs baudžiauninkams lipti į šį ąžuolą ir kukuoti. O kukuojančius nušaudavęs. Vienas baudžiauninkas sumanė ponu atsikratyti: išsipjovė ąžuolinę kuoką ir stipriai sudavė ja per medį, kad ponas išgirstų. Išgirdęs triukšmą savo valdose, ponas šoko ant žirgo ir atjojo pasižiūrėti, kas čia vyksta.

Pamatęs prie ąžuolo stovintį baudžiauninką, bandė jį užpjudyti šunimis, tačiau šis vikriai nuo jų išsisuko ir spėjo netgi ponui per sprandą suduoti savąja kuoka. Žiaurusis dvarininkas netrukus mirė. Tačiau kaimo žmonės dar ilgai po šiuo ąžuolu matydavę nekenčiamą poną ir girdėdavę jo dejones. Toks pasakojimas užrašytas P.Rusecko knygoje „Baudžiava“, išleistoje 1936 metais.

Parkų istorikas K.Labanauskas pajiešmeniečiams sakė, kad dar tuomet, kai Pajiešmenio dvaro parkas nebuvo sutvarkytas, jis iš pusės tūkstančio Lietuvoje likusių dvarų parkų būtų patekęs į geriausiųjų šimtuką. Sutvarkius parką, jo reitingai dar išaugs. Dabar Pajiešmenių parkas yra vienas lankomiausių kultūros ir gamtos paveldo objektų visame Pasvalio krašte. Turistai aplanko ir greta esantį Pajiešmenių botaninį-zoologinį draustinį.

Už Jiešmens upės išliko technikos paveldo: siaurojo geležinkelio bėgiai ir dar vokiečių statyta stotelė. „Ją reikėtų atstatyti, tačiau bendruomenė kol kas tam neturi lėšų. Be to, tai – Lietuvos geležinkelių turtas“, – sakė G.Andrašūnas.

Paremia sodininkystės bendrovė

Vienas bendruomenės lyderių pastebėjo, kad, nors kaime gyvena per 600 gyventojų – daugiau, nei seniūnijos centre Krinčine, aktyvių bendruomenės narių nėra daug.

„Bendruomenės branduolys – 5–6 žmonės, kurie pasikviečia dar dvidešimt, šie – dar penkiasdešimt. Taip į talkas susirenka iki šimto žmonių „, – tvirtino G.Andrašūnas.

Bendruomenei transportu, lėšomis padeda sodininkystės ūkis – uždaroji akcinė bendrovė „Naradava“. Šiemet bendrovė skyrė lėšų kaime esančių pašto dėžučių stogams uždengti. Dabar iš tolo švyti po raudonu stogu ant žaliai dažytų medinių atramų pakabintos geltonos pašto dėžutės.

Sukurta Bookmarkify™